Mokyklos veiklos įsivertinimo duomenys     

Giluminis vertinimas 2025-2026 m. m.

Sritis „Ugdymosi aplinkos“

Atrinkti apklausų duomenys pagal 3-iosios srities „Ugdymosi aplinkos“ rodiklius ir jų aprašymus.

3.1. Įgalinanti mokytis fizinė aplinka

Ši tema apima mokyklos įrangą, priemones, pastato būklę ir erdvių pritaikymą ugdymui.

• 3.1.1. Įranga ir priemonės:

    ◦ Personalas darbui reikalingą įrangą vertina palankiai: teigiama, kad ji yra šiuolaikiška (vidurkis 8,2) ir darbuotojai turi visas reikalingas priemones bei technologijas (vidurkis 8,2).

    ◦ Tačiau tėvų ir mokytojų atviruose atsakymuose pastebimas inventoriaus trūkumas sporto bei informatikos pamokoms, taip pat trūksta priemonių lauko veikloms.

    ◦ Pažymėtina, kad 60 % personalo, vertindami, ko trūko iki maksimalaus balo, nurodė būtent mokymo priemonių trūkumą.

    ◦ Tėvai palankiai vertina technologinių priemonių naudą vaiko mokymuisi (vidurkis 9,0).

• 3.1.2. Pastatas ir jo aplinka:

    ◦ Šis rodiklis vertinamas prasčiausiai. Personalas mokyklos išorės estetiškumą įvertino 5,5 balo, o vidaus – 5,8 balo.

    ◦ Tiek tėvai, tiek mokytojai vieningai nurodo, kad mokyklai būtina renovacija.

    ◦ Pagrindinės problemos: patalpų trūkumas, sena ir niūri aplinka, erdvės vaikų žaidimams stoka, per maža sporto salė bei tvanki aktų salė.

    ◦ Personalas itin prastai vertina ugdymui skirtų patalpų kiekį (5,5) bei poilsio erdves personalui (5,3).

    ◦ Tėvų nuomonė apie aplinkos estetiškumą yra geresnė (vidurkis 7,0), o mokyklos švarą ir tvarką jie vertina gerai (8,7).

• 3.1.3. Aplinkų bendrakūra:

    ◦ Šaltiniuose užfiksuota, kad kai kurios klasės yra suremontuotos tėvų lėšomis, o tai rodo bendruomenės įsitraukimą, tačiau kartu ir nepasitenkinimą vadyba, dėl kurios mokykla laikoma „apleista“.

    ◦ Tėvai pasigenda jaukumo ir šiuolaikiškesnio požiūrio į aplinkos kūrimą.

3.2. Mokymasis be sienų

Ši tema apima ugdymą už mokyklos ribų bei virtualioje erdvėje.

• 3.2.1. Mokymasis ne mokykloje:

    ◦ Ugdymui pritaikyta mokyklos teritorija vertinama kritiškai: tėvai nurodo, kad stadionas yra nesaugus (pvz., išlindusios vielos), trūksta lauko erdvių fiziniam aktyvumui bei karstynių pradinukams.

    ◦ Nors tėvai mini organizuojamas išvykas, dalis jų pažymi, kad mokykla nefinansuoja ekskursijų.

• 3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje:

    ◦ Personalas nurodo, kad mokykloje pakanka kompiuterių tiek ugdymui (8,1), tiek personalo darbui (8,7).

    ◦ Visgi tėvai mini, kad kompiuterių klasė nėra pilnai veikianti, o mokytojai pageidautų stipresnio internetinio ryšio (kurį personalas vertina 7,9 balo).

Apibendrinimas ugdymosi aplinkų sričiai

Remiantis apklausomis, stiprioji srities pusė yra turimų technologinių priemonių panaudojimas ir bendras saugumo jausmas (vidurkis 8,6–9,0). Esminė tobulintina kryptis – fizinės infrastruktūros atnaujinimas (renovacija), sporto erdvių plėtra bei lauko aplinkos pritaikymas saugiam ir aktyviam mokinių poilsiui.

Fizinės infrastruktūros modernizavimas ir saugių, funkcionalių erdvių kūrimas per bendruomenės įtrauktį

1. Skubus lauko erdvių ir saugumo užtikrinimas (Rodiklis 3.2.1):

• Problema: Tėvai nurodo nesaugią stadiono būklę (išlindusias vielas) ir karstynių ar kitų aktyvaus poilsio priemonių trūkumą pradinukams.

• Veiksmas: Atlikti skubų stadiono techninį auditą ir pašalinti saugumo rizikas. Vadovaujantis „Mokymosi be sienų“ koncepcija, mokyklos teritorijoje įrengti „klases lauke“ bei žaidimų zonas, kurios būtų pritaikytos tyrinėjimui ir teorijos pritaikymui praktikoje.

2. Mokyklos pastato renovacija ir erdvių perplanavimas (Rodiklis 3.1.2):

• Problema: Personalas ir tėvai itin prastai vertina pastato estetiškumą (vidurkis 5,5–5,8) bei nurodo patalpų trūkumą ir prastą sporto bei aktų salių būklę.

• Veiksmas: Parengti etapais suskirstytą renovacijos planą, prioriteto tvarka tvarkant bendrąsias erdves (aktų salės vėdinimą, sporto salės plėtrą). Siekiant ergonomiškumo, sukurti funkcines zonas, kurios būtų lengvai transformuojamos iš pamokų erdvių į poilsio ar individualaus darbo vietas.

3. Tikslingas įrangos ir priemonių papildymas (Rodiklis 3.1.1):

• Problema: Nors bendras įrangos lygis vertinamas gerai (8,2), 60 % personalo nurodo mokymo priemonių trūkumą, o tėvai pasigenda pilnai veikiančios kompiuterių klasės ir sporto inventoriaus.

• Veiksmas: Atlikti inventoriaus reviziją ir investuoti į trūkstamas IT bei sporto priemones, užtikrinant, kad jos atitiktų šiuolaikinius ugdymo reikalavimus. Svarbu stiprinti internetinį ryšį, kurį mokytojai vertina kaip tobulintiną (7,9).

4. Skaidrus „Aplinkų bendrakūros“ modelio diegimas (Rodiklis 3.1.3):

• Problema: Pastebimas nepasitenkinimas vadyba („neūkiškumas“) ir praktika, kai klasių remontai atliekami tik tėvų lėšomis, o tai nesukuria bendros šeimininkiškumo kultūros.

• Veiksmas: Pereiti nuo fragmentiško rėmimo prie strateginės bendrakūros. Įtraukti mokinius ir tėvus ne tik į finansinį prisidėjimą, bet ir į erdvių projektavimą bei dekoravimą (pvz., eksponuojant tarpinius mokinių darbus, eskizus). Tai didintų bendruomenės pasitikėjimą administracija ir ugdytų mokinių atsakomybę už savo mokyklą.

5. Personalo darbo sąlygų gerinimas:

• Problema: Personalas poilsio erdves įvertino tik 5,3 balo.

• Veiksmas: Įrengti kokybiškas, estetiškas poilsio zonas darbuotojams, nes tai tiesiogiai koreliuoja su bendru psichologiniu klimatu ir lojalumu įstaigai.

Įgyvendinimo sėkmės rodiklis: Padidėjęs tėvų įsitraukimo vidurkis (nuo dabartinio 5,1 balo už savanorystę) ir pakilę personalo vertinimai už pastato estetiškumą bei funkcionalumą.

Stipri strategija ir nuolatinis tobulėjimas.

Mokykla pasižymi aiškia ir bendruomenės priimta strategija (9,2 balo) bei nuolat siekia tobulėti ir diegti naujoves (9,1 balo). Tai rodo mokyklos atvirumą ateities iššūkiams.

Aukšta vadybos ir lyderystės kokybė.

Mokyklos vadyba ir lyderystė vertinama itin aukštai (9,1 balo), efektyviai skatinant lyderystės gebėjimus ir įgalinant bendruomenės narius priimti sprendimus.

Darbuotojų lojalumas ir geri santykiai.

Personalas yra labai lojalus mokyklai (9,7 balo), o bendruomenėje vyrauja puikūs ir draugiški santykiai (9,0 balo), sukuriantys solidarią ir geranorišką aplinką.

Aukštas personalo profesionalumas.

Mokykloje dirba gerai savo darbą išmanantys personalas (9,0 balo) ir mokytojai (8,8 balo), nuolat siekiantys tobulėti ir dirbti efektyviai.

Mokytojų pagarba mokiniams.

Mokytojai gerbia mokinius (8,9 balo) ir laikosi pedagogo etikos, užtikrindami pozityvią ir pagarbos kupiną mokymosi aplinką.

Darbo prasmingumas ir svarba.

Darbuotojai jaučia, kad jų darbas yra prasmingas (9,6 balo) ir jų indėlis yra svarbus įstaigos tikslams pasiekti (9,5 balo), kas stiprina jų motyvaciją.

Sudaromos sąlygos tobulėti ir daryti karjerą.

Mokykla sėkmingai sudaro sąlygas personalui save realizuoti ir tobulėti (8,9 balo), taip pat siūlo karjeros galimybes (8,9 balo).

Tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas.

Nors bendruomenės santykiai geri, pasitikėjimas kolegomis siekia 8,4 balo, pastebima, kad dar yra galimybių stiprinti atvirumą ir tarpusavio pagalbą.

Nepakankama finansinė motyvacija.

Nepaisant bendrų stiprybių, darbuotojų pasitenkinimas baziniu atlyginimu (6,3 balo) ir papildomais priedais (6,4 balo) yra gana žemas, rodantis poreikį peržiūrėti motyvavimo sistemas.

Tėvų aktyvumo trūkumas:

Nors mokykla stengiasi įtraukti tėvus (7,7 balo) ir jie domisi mokyklos reikalais, jų aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime yra žemas (5,7 balo).

Sustiprinti personalo motyvavimo sistemą.

Atlikti išsamią darbuotojų motyvavimo ir skatinimo sistemos peržiūrą, ieškoti būdų ne tik didinti atlyginimus, bet ir įdiegti efektyvias nefinansines motyvavimo priemones, tokias kaip profesinio tobulėjimo galimybės ar pripažinimo programos. Apsvarstyti konkrečius pasiūlymus mokyklos vadovui dėl pedagogų motyvavimo.

Pagerinti personalo poilsio erdves.

Detaliau išanalizuoti, ko trūksta esamose poilsio erdvėse, ir numatyti tiek vidaus, tiek lauko erdves, kurios būtų patogesnės ir malonesnės. Patogesnės poilsio zonos prisidės prie darbuotojų gerovės, sumažins stresą ir padidins produktyvumą.

Aktyviau išnaudoti darbuotojų iniciatyvas.

Sukurti aiškų mechanizmą, kaip darbuotojų idėjos yra renkamos, vertinamos ir įgyvendinamos, taip stiprinant jų įsitraukimą ir atsakomybės jausmą už bendrus mokyklos rezultatus. Reguliariai rengti bendruomenės susitikimus patirties dalijimuisi ir inicijuoti kolegialias pamokų stebėjimo sesijas.

Stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir žinių dalijimąsi.

Organizuoti daugiau komandinių veiklų ir projektų, kurie skatins glaudesnį bendradarbiavimą. Sukurti vidines platformas, pavyzdžiui, bendrinamus aplankus kompiuteriuose, kur mokytojai galėtų dalintis pamokų planais, edukacijomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais.

Skatinti aktyvesnį tėvų dalyvavimą.

Kurti aiškesnes ir patrauklesnes tėvų įtraukimo programas, pavyzdžiui, teminiai seminarai ar tėvų savanoriškos grupės projektams, siekiant sumažinti atotrūkį tarp tėvų domėjimosi ir realaus jų įsitraukimo. Reguliariai kviesti tėvų atstovus į renginius, konkursus ir projektines veiklas, priskiriant jiems konkrečias atsakomybes.

Gerinti komunikacijos efektyvumą su tėvais.

Užtikrinti, kad tėvų nuomonė būtų ne tik išklausyta, bet ir realiai paveiktų mokyklos sprendimus, pavyzdžiui, per reguliarias apklausas ir atviras diskusijas. Svarbu aktyviai informuoti tėvus apie jų nuomonės poveikį mokyklos veiklai, didinant pasitikėjimą ir įsitraukimą.

Plėsti mokytojų profesinio tobulėjimo galimybes.

Organizuoti tikslingus kvalifikacijos kėlimo mokymus apie įtraukųjį ugdymą, pažangius mokymo metodus ir technologijų integravimą. Siūlyti individualizuotus tobulėjimo planus, kurie leis mokytojams toliau gilinti savo žinias ir pritaikyti inovatyvias praktikas, išlaikant aukštą ugdymo kokybę. Stiprinti individualios pažangos ir pagalbos sistemą, kuri padėtų stebėti, koreguoti ir palaikyti kiekvieno mokinio pažangą.